|
Benediktas XVI
inia Pasaulins taikos dienos (2009 m. sausio 1 d.) proga
KOVOTI SU SKURDU, STATYDINTI TAIK
1. Ir i naujj met pradioje noriau visiems palinkti taikos ir ia savo inia pakviesti apmstyti tem „Kovoti su skurdu, statydinti taik“. Jau mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II 1993 m. inioje Pasaulins taikos dienos proga pabr neigiamus itis taut skurdo padarinius taikai. Skurdas ities yra vienas i veiksni, skatinani ir sustiprinani konfliktus, taip pat ir ginkluotus. Pastarieji savo ruotu prisideda prie tragik skurdo situacij tolesnio egzistavimo. Jonas Paulius II ra: „Pasaulyje plinta <...> ir vis labiau didja dar viena rimta grsm. Daugyb moni, maa to, itisos tautos iandien gyvena didiausiame skurde. Pastebimesn taip pat tapo turtingj ir varg nelygyb ekonomikai stipriose alyse. Ši problema kyla monijos sinei todl, kad vis daugiau moni gyvena slygomis, paeidianiomis j prigimtin kilnum ir dl to pasaulio bendrijos tikr ir darni paang“ (1).
2. Tokiomis aplinkybmis kovoti su skurdu reikia rpestingai apmstyti sudting globalizacijos reikin. Šitai apmstyti svarbu jau metodologiniu poiriu, nes tai veria pasinaudoti ekonomist bei sociolog vairiais aspektais atlikt skurdo tyrim vaisiais. Taiau nuoroda globalizacij turt isiskirti ir dvasine bei moraline reikme ir skatinti velgti vargus smoningai atsivelgiant tai, kad visi yra traukti vien vienintel dievikj plan, btent paaukim statydinti vien eim, kurioje visi – pavieniai asmenys, tautos ir nacijos – savo elges grst brolybs ir atsakomybs principais.
Vadovaujantis tokia perspektyva, btina turti plat bei apibrt poir skurd. Jei skurdas tebt materialus reikinys, jo pagrindiniams poymiams nusakyti pakakt socialini moksl, padedani mums matuoti daiktus remiantis pirmiausia kiekybiniais duomenimis. Taiau inome, jog yra nematerialaus skurdo form, kurios nra tiesioginis ir savaiminis materialinio vargo padarinys. Štai turtingose ir paengusiose visuomense matomi marginalizacijos reikiniai bei santykiai, morals ir dvasios skurdas: tai viduje krypt pamet mons, igyvenantys, nepaisant ekonomins gerovs, vairialyp stygi. Galvoje turiu, viena vertus, tai, kas vadinama „nepakankama pltra“ (2) ir, kita vertus, neigiamus „pernelyg didels pltros“ padarinius (3). I aki taip pat neileidiu to, kad vadinamosiose „neturtingose“ visuomense kiui augti danai trukdo kultrins klitys, neleidianios tinkamai naudotis itekliais. Juk akivaizdu, jog bet kuriai primesto skurdo formai rastis takos turi pagarbos transcendentiniam mogaus asmens kilnumui stoka. Jei neatsivelgiama jo vis paaukim ir nepaisoma tikrosios „mogaus ekologijos“ (4) reikalavim, kelias atsiveria, kaip matyti kai kuriose srityse, kurias noriau glaustai pasigilinti, ikreiptoms skurdo dinamikoms.
Skurdas ir moraliniai padariniai
3. Skurdas danai siejamas su demografine raida kaip jo prieastimi. Dl to vyksta kampanijos gimstamumui apriboti; tarptautiniu mastu jos gyvendinamos taip pat taikant metodus, negerbianius nei moters kilnumo, nei sutuoktini teiss patiems atsakingai nusprsti, kiek vaik turti (5), nei – kas dar blogiau – danai net teiss gyvyb. Milijon negimusi kdiki sunaikinimas kovos su skurdu vardu i tikrj yra pai neturtingiausi moni paalinimas. sidmtina, kad 1981 m. madaug 40 proc. pasaulio gyventoj gyveno emiau absoliuios skurdo ribos, tuo tarpu iandien i procentin dalis praktikai sumajo per pus, o tautos, isiskirianios ymiu demografiniu prieaugiu, skurd yra veikusios. Tai rodo, kad itekli skurdo problemai isprsti bt net ir daugjant gyventoj. Kartu nevalia umirti, jog nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos iki iandien ems gyventoj padaugjo keturiais milijardais, ir is reikinys daugiausia bdingas toms alims, kurios kaip ekonomikai galingos tarptautinje arenoje pasirod tik neseniai ir spari paang igyveno kaip tik dl gyventoj gausos. Be to, tarp didiumos ekonomikai stipri ali didiausiu pltros potencialu isiskiria tos, kuriose gimstamumas didiausias. Kitaip tariant, pasitvirtina tai, kad gyventojai yra ne skurdo veiksnys, bet turtas.
4. Kita nerim kelianti sritis yra pandemins ligos, kaip antai, maliarija, tuberkulioz ir AIDS; uklupusios darbingus gyventojus, jos smarkiai pablogina bendrsias alies slygas. Mginimai apriboti i lig padarinius gyventojams ne visada duoda reikming vaisi. Be to, pasitaiko, kad kai kurioms alims, tapusioms i pandemij aukomis, norint imtis priemoni tenka pakelti spaudim t, kurie ekonomin pagalb daro priklausom nuo gyvybei prieikos politikos gyvendinimo. Vis pirma atkreiptinas dmesys, jog su AIDS, dramatika skurdo prieastimi, kovoti sunku, jei nesiimama moralins problematikos, susijusios su viruso plitimu. Pirmiausia vykdytinos kampanijos siekiant mokyti, ypa jaunuolius, lytikumo, visikai atitinkanio asmens kilnum; tokiomis iniciatyvomis jau pasiekta reikming rezultat – pristabdytas AIDS plitimas. Taip pat dtinos pastangos, kad neturtingos tautos galt naudotis reikiamais medikamentais bei gydymo bdais; tam btina rytingai skatinti medicininius tyrimus ir terapines naujoves ir prireikus lanksiai taikyti intelektins nuosavybs apsaugos tarptautines taisykles, idant visiems bt galima laiduoti pagrindin sveikatos prieir.
5. Treioji sritis, kuriai kovos su skurdu programose skirtinas dmesys ir kurioje irykja esminis moralinis matmuo, yra vaik skurdas. Skurdui itikus eim, paeidiamiausios jo aukos yra vaikai: beveik pus iandien visikai skurdiai gyvenanij yra vaikai. Apmstant skurd bei norint padti tokiems vaikams, prioritetiniais laikytini netarpikiausiai su jais susij tikslai, kaip antai, rpinimasis motinomis, aukljimas, skiep, medicinins prieiros ir geriamojo vandens prieinamumas, aplinkos apsauga ir pirmiausia pastangos apsaugoti eim ir laiduoti pastovius santykius eimos viduje. Šeimai silpnjant, vaikams neivengiamai daroma ala. Kur nra moters ir motinos kilnumo apsaugos, ten vlgi pirmiausia kenia vaikai.
6. Ketvirtoji sritis, kuriai moraliniu poiriu skirtinas ypatingas dmesys, yra santykis tarp nusiginklavimo ir pltros. Dabartinis ilaid kariniams tikslams lygis pasaulyje kelia nerim. Kaip jau esu pabrs, „miliniki materialiniai ir mogikieji itekliai, skiriami karinms ilaidoms bei ginklavimuisi, atimami i taut, ypa neturtingiausi ir labiausiai pagalbos laukiani, pltros projekt. Tai prietarauja Jungtini Taut chartijai, pareigojaniai tarptautin bendrij ir pirmiausia valstybes taip skatinti steigti bei sergti pasaulio taik bei tarptautin saugum, kad i pasaulio mogikj bei ekonomini itekli kuo maiau bt skirta ginklavimuisi (26 str.)“ (6).
Toks bvis ne padeda, bet rimtai trukdo siekti tarptautins bendrijos didi pltros tiksl. Be to, per didelis karini ilaid didinimas gali grsmingai paspartinti ginklavimosi varybas, lemianias nepakankam pltr bei nevilt ir paradoksaliu bdu virstanias nestabilumo, tampos ir konflikt veiksniu. Mano garbingasis pirmtakas Paulius VI imintingai pareik, kad „pltra yra naujas taikos vardas“ (7). Todl valstybs raginamos rimtai apmstyti gilesnisias, danai neteisingumo iebt konflikt prieastis bei padti jas alinti drsia savikritika. Santyki pagerjimas turt leisti sumainti ginklavimosi ilaidas. Sutaupytas finansines las tada galima skirti pltros projektams neturtingiausi ir labiausiai keniani moni bei taut labui: tokio pobdio dosnus sipareigojimas yra sipareigojimas puoselti taik monijos eimoje.
7. Penktoji sritis, aktuali kovojant su materialiu skurdu, yra dabartin maisto produkt kriz, kelianti grsm pagrindiniams poreikiams tenkinti. Ši kriz isiskiria ne tiek maisto produkt stygiumi, kiek sunkumais juos pasiekti bei spekuliacijomis, taigi netinkamai koordinuota politini ir ekonomini institucij, pajgiani imtis poreiki bei kritini situacij problemos, veikla. Nepakankama mityba gali padaryti tautoms didels psichins ir fizins alos, atimdama i daugybs moni jgas, kuri reikia be ypatingos pagalbos ikopti i skurdo. Tai taip pat didina nelygyb bei provokuoja smurtu virsti galinias reakcijas. Visi duomenys apie santykinio skurdo raid pastaraisiais deimtmeiais rodo didjant atotrk tarp turtingj ir varg. Pagrindins tokio reikinio prieastys neabejotinai yra, viena vertus, technologin kaita, kurios vaisiais pirmiausia naudojasi didiausias pajamas turintieji, ir, kita vertus, kain dinamika, bdinga pramons gaminiams, kuri katai didja daug greiiau negu maiau turting ali turim ems kio produkt ir aliav kainos. Dl ios prieasties didiuma neturtingj ali gyventoj kenia dl dvigubos marginalizacijos – tiek dl maesni pajam, tiek dl auktesni kain.
Kova su skurdu ir globalinis solidarumas
8. Vienas geriausi bd taikai statydinti yra monijos didiosios eimos interesus orientuota globalizacija (8). Taiau norint globalizacij kontroliuoti tarp turting ir neturting ali, taip pat turting ali viduje reikia didelio globalinio solidarumo (9). Btinas „bendras etikos kodeksas“ (10), kurio nuostatai bt ne tik susitarimai, bet ir aknytsi prigimtiniame statyme, Krjo raytame kiekvieno mogaus sin (plg. Rom 2, 14–15). Argi savo sins gelmse kiekvienas i ms nejauiame raginimo prisidti prie visuotins gerovs ir socialins taikos? Globalizacija paalina tam tikrus barjerus, taiau tai nereikia, kad ji negali sursti nauj; ji suartina tautas, taiau artuma erdvs ir laiko matmeniu savaime nesukuria tikrosios bendrysts ir autentikos taikos slyg. Planetos varg marginalizacijai pltojantis globalizacijai galima tik tada veiksmingai ubgti u aki, kai kiekvienas mogus jausis asmenikai eidiamas pasaulyje esam neteisybi ir su tai susijusi mogaus teisi paeidinjim. Banyia, kuri yra „artimos jungties su Dievu ir visos moni gimins vienybs enklas bei rankis“ (11), ir toliau ds pastangas, kad bt veikti neteisingumas bei nesupratimas ir imtas statydinti taikesnis ir solidaresnis pasaulis.
9. Tarptautins prekybos ir finansini operacij srityje vyksta procesai, leidiantys pozityviai koordinuoti ekonomik ir prisidti prie bendrj slyg gerinimo; taiau iandien yra ir prieing, tautas skaldani, jas parib stumiani ir taip grsmingas prielaidas karams ir konfliktams kuriani proces. Deimtmeiais ikart po Antrojo pasaulinio karo tarptautin prekyba, turint galvoje prekes ir paslaugas, nepaprastai greitai isiplt bei pasiek istorijoje iki tol neregt dinamik. Pasaulin prekyba apm seniai industrializuotas alis kartu su nemaai nauj, ekonomikai stiprjani ali, kurios gijo daugiau reikms. Taiau egzistuoja daug ali, kuriose pajamos maesns ir kurios prekybos srauto atvilgiu smarkiai marginalizuotos. J augimui pakenk pastariesiems deimtmeiams bdingas spartus kain u pirminius produktus, sudaranius beveik vis j eksport, smukimas. Šiose – daugiausia Afrikos – alyse priklausomyb nuo pirmini produkt eksporto ir toliau ilieka pagrindinis rizikos veiksnys. ia noriau i naujo paraginti visoms alims suteikti vienodas galimybes prieiti prie pasaulins rinkos ir vengti atstmimo bei marginalizacijos.
10. Panaius svarstymus galima taikyti ir finans pasauliui, dl elektronikos pltros ir pinig sraut tarp vairi ali liberalizavimo tapusiam vienu pagrindini globalizacijos reikinio aspekt. Objektyviai svarbiausia finansinio pasaulio funkcija, btent ilgalaikis investicij ir per tai pltros galimybi palaikymas, iandien pasirod kaip itin trapi: neigiam poveik jai daro tiek nacionalins, tiek globalins finansini operacij sistemos grtamieji padariniai – sistemos, besiremianios itin trumpalaike logika, kai siekiama verts prieaugio i finansins veiklos ir dmesys sutelkiamas technin vairi rizikos form valdym. Ir naujausia kriz rodo, kad finansinje veikloje kartais vadovaujamasi visikai autoreferencine logika, visikai neatsivelgiant visuotin gerov ilgalaikje perspektyvoje. Pasaulio finans makleri apsiribojimas vien trumpalaiki tiksl siekimu maina finansins sistemos gebjim atlikti tilto tarp dabarties ir ateities funkcij ir remti ilgalaiki gamybos ir darbo galimybi radimsi. Trumpais ir trumpiausiais terminais apsiribojanti finansin sistema tampa pavojinga visiems, taip pat tiems, kuriems pavyksta pasipelnyti finansins euforijos tarpsniais (12).
11. I visa to iplaukia, kad kova su skurdu veria bendradarbiauti tiek ekonominiu, tiek ir teisiniu lygmeniu; toks bendradarbiavimas, siekiant veikti mintas problemas, leidia tarptautinei bendrijai ir pirmiausia neturtingoms alims rasti tarpusavyje suderint sprendim bei juos gyvendinti sukuriant ekonomikai veiksmingus teisinius rmus. Tokia kova, be to, reikalauja ugdyti veiklias, bendra atsakomybe besiremianias institucijas, remti kov su nusikalstamumu ir skatinti teistumo kultr. Kita vertus, neneigtina, kad perdm pagalb akcentuojanti politika danai bna pagalbos neturtingoms alims priemoni lugimo prieastis. Kaip tinkamas vidutins trukms ir ilgalaikis planas iandien atrodo pastangos investuoti moni vietim ir papildomai pltoti savit iniciatyvos kultr. Ekonominei veiklai skleistis btina palanki aplinka, taiau tai nereikia, jog dmesio nereikia skirti pajam problemai. Nors pagrstai ir pabriama, kad pajam vienam gyventojui didinimas negali bti vienintelis politins ir ekonomins veiklos tikslas, vis dlto nevalia umirti, jog tai yra svarbus rankis siekiant kovoti su badu ir visiku skurdu. Vadovaujantis iuo poiriu, btina atsisakyti iliuzijos, jog problem bt galima galutinai isprsti vien perskirstant esam turt. Juk iuolaikinje ekonomikoje turto vert daugiausia priklauso nuo gebjimo gauti peln dabar ir ateityje. Todl, norint veiksmingai ir tvariai kovoti su materialiu skurdu, neivengiamai btina atsivelgti verts krim.
12. Galiausiai pirmutin dmes skirti vargams reikia btinyb tarptautins rinkos veikjams laikytis teisingos ekonomins logikos, institucijoms – teisingos politins logikos, taip pat puoselti teising bendros atsakomybs logik, gebani irykinti vietins ir tarptautins pilietins visuomens reikm. Tarptautins struktros iandien savaime pripasta pilietins visuomens ekonomini iniciatyv ar vietins savivaldos didel vertingum bei privalum prisidedant prie ilaisvinimo bei traukimo visuomen t gyventoj sluoksni, kurie danai gyvena emiau skurdo ribos ir sykiu oficiali pagalba juos sunkiai pasiekia. XX a. ekonomins raidos istorija moko, kad gera pltros politika priklauso nuo moni atsakomybs ir rink, pilietins visuomens ir valstybi pozityvios sveikos sukrimo. Lemiamas vaidmuo iame pltros procese pirmiausia tenka pilietinei visuomenei, nes pltra i esms yra kultrinis reikinys, o kultra gimsta ir skleidiasi tarp piliei (13).
13. Kaip pabr mano garbingasis pirmtakas Jonas Paulius II, globalizacija atsiskleidia kaip labai dviprasmika (14) ir todl turi bti imintingai vairuojama. Prie tokios iminties priskirtinas ir pirmutinis dmesys ios ems varg poreikiams, stengiantis veikti dabartin papiktinani disproporcij tarp skurdo problem ir numatom priemoni joms sprsti. Tokia disproporcija egzistuoja tiek kultriniu ir politiniu, tiek dvasiniu ir etiniu lygmeniu. Danai pasitenkinama iorinmis ir praktinmis skurdo prieastimis, neprasiskverbiant iki t, kurios gyvena mogaus irdyje, kaip antai, godumas ir siauras akiratis. Pltros, pagalbos ir tarptautinio bendradarbiavimo problem kartais imamasi netraukiant tai moni, kaip grynai technini klausim, apsiribojant struktr planavimu, sutari dl tarif sudarymu ir anoniminio finansavimo organizavimu. Tuo tarpu kova su skurdu priklauso nuo vyr ir moter, gyvenani tvirta brolybe bei gebani globoti pavienius asmenis, eimas ir bendruomenes autentikos mogikosios brandos keliuose.
Pabaiga
14. Enciklikoje Centesimus annus Jonas Paulius II atkreip dmes btinyb „atsisakyti mstysenos, laikanios ems vargus – asmenis ir tautas – nata ir nepageidaujamais nelaimliais, besiksinaniais suvartoti tai, k kiti pagamino“. Jis rao: „Vargai reikalauja teiss bti materialini grybi dalininkais ir savo darbu prisidti prie teisingesnio ir visiems laimingesnio pasaulio statydinimo“ (15). Dabartiniame globalizuotame pasaulyje darosi vis akivaizdiau, jog taika galima tiktai visiems laiduojant protingo augimo galimyb: ikreiptos netinkamos sistemos anksiau ar vliau visiems pateikia savo sskait. Tad tik kvailyst gali paskatinti statyti paauksuotos namus, kai aplink viepatauja dykra ar nuosmukis. Vien globalizacija nepajgi sukurti taikos, o danai netgi priveda prie susiskaldym bei konflikt. Ji veikiau irykina poreik – gilaus solidarumo, siekianio kiekvieno ir vis gerovs. Šia prasme globalizacija laikytina palankia proga kovojant su skurdu gyvendinti k nors svarbaus ir teisingumui bei taikai atverti iki tol nesivaizduotas galimybes.
15. Banyios socialiniam mokymui nuo seno rpjo vargai. Enciklikos Rerum novarum laikais tai pirmiausia buvo naujos industrins visuomens darbininkai; Pijaus XI, Jono XXIII, Pauliaus VI ir Jono Pauliaus II socialiniame mokyme pabriamos naujos skurdo formos, socialinio klausimo horizontui isipleiant iki pasaulini matmen (16). Toks socialinio klausimo globalinis isipltimas traktuotinas ne tik kiekybikai, bet ir kokybikai, kaip gilesnis mogaus ir moni gimins poreiki supratimas. Todl Banyia, dmiai sekdama dabartinius globalizacijos reikinius ir j poveik mogaus skurdo formoms, atskleidia naujus socialinio klausimo aspektus, ne tik j plot, bet ir gyl, ypa t, kurie susij su mogaus tapatybe ir jo santykiu su Dievu. Tai socialinio mokymo principai, kuriais troktama atidengti sry tarp skurdo ir globalizacijos bei pakreipti veikl taikos statydinimo linkme. Tarp i princip pravartu artimo meils primato viesoje ia ypatingu bdu priminti „pirmiausia vargams rodytin meil“ (17), nuo ankstyvosios Banyios laik paliudyt visos krikionikosios tradicijos (plg. Apd 4, 32–36; 1 Kor 16, 1; 2 Kor 8–9; Gal 2, 10).
„Kiekvienas negaidamas teprisideda dalimi, kuria privalo“, – ra Leonas XIII 1891 m. ir pridr: „Banyia niekada ir jokiu bdu nesiliaus dariusi savo darbo“ (18). Toks suvokimas ir iandien lydi Banyios veikl varg atvilgiu, juose ji mato Krist (19), nes savo irdyje nuolatos girdi aidint taikos Kunigaikio uduot apatalams: „Vos date illis manducare – Js duokite jiems valgyti“ (Lk 9, 13). Todl, bdama itikima iam savo Viepaties raginimui, Banyia visada nepaliaujamai teiks visai moni giminei postmi krybiko solidarumo linkme, akindama aukoti ne i pertekliaus, bet pirmiausia tam, kad „pasikeist iandienje visuomenje vyraujantys gyvenimo bdai, gamybos ir vartojimo modeliai bei sitvirtinusios galios struktros“ (20). Todl Naujj Met pradioje visus Kristaus mokinius ir kiekvien geros valios mog primygtinai raginu atverti ird varg poreikiams ir padaryti visa, kas konkreiai manoma, kad jiems bt padta. Juk aksioma: „Kovoti su skurdu, vadinasi, statydinti taik“ ilieka nesugriaunamai teisinga.
BENEDICTUS PP. XVI
Vatikanas, 2008 m. gruodio 8 d.
Nuorodos
(1) inia 1993 m. Pasaulins taikos dienos proga, 1. (2) Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 19. (3) Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 28. (4) Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 38. (5) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 37; Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 25. (6) Benediktas XVI. Laikas kardinolui Raffaele Renato Popieikosios teisingumo ir taikos tarybos surengto tarptautinio seminaro „Nusiginklavimas, pltra ir taika. Visapusiko nusiginklavimo perspektyvos“ proga (2008 05 10). (7) Enciklika Populorum progressio, 87. (8) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 58. (9) Plg. Jonas Paulius II. Kreipimasis per audiencij Italijos darbinink krikioni sjungai ACLI (2002 05 27), 4: Insegnamenti di Giovanni Paolo II, XXV, 1 [2002], 637. (10) Jonas Paulius II. Kreipimasis Popieikosios socialini moksl akademijos visuotin susirinkim (2001 05 27), 4: Insegnamenti di Giovanni Paolo II, XXIV, 1 [2001] 802. (11) Vatikano II Susirinkimas. Dogmin konstitucija Lumen gentium, 1. (12) Plg. Popieikoji teisingumo ir taikos taryba. Banyios socialinio mokymo santrauka, 368. (13) Plg. ten pat, 356. (14) Kreipimasis per audiencij darbinink profsjung vadovams (200 05 03), 2: Insegnamenti di Giovanni Paolo II, XXIII, 1 [2000], 726. (15) Nr. 28. (16) Plg. Paulius VI. Enciklika Populorum progressio, 3. (17) Jonas Paulius II. Enciklika Sollicitudo rei socialis, 42; plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 57. (18) Leonas XIII. Enciklika Rerum novarum, 45. (19) Plg. Jonas Paulius II. Enciklika Centesimus annus, 58. (20) Ten pat.
|